Šventasis Raštas moterims. Su dėžute

Šventasis Raštas jau savaime yra knyga, kurią verta turėti ir skaityti kasdien. Pirmą kartą Lietuvoje išleista išskirtinio dizaino Biblija, dekoruota ir komponuota galvojant išskirtinai apie šiuolaikinės moters gyvenimo džiaugsmą, išlavintą skonį, puoselėjamą šeimos židinį. Dėl to šioje Biblijoje yra ir speciali vieta užrašyti savo mintis, įklijuoti mylimų žmonių nuotraukas, netgi mažas vokelis laikyti širdžiai brangų daiktą. Išskirtinis meninis apipavidalinimas: sepijos spalvos tekstas, spalvotos ir nespalvotos nuotraukos, paminkštintas drobinis viršelis šią Bibliją paverčia tikrai ypatinga dovana. Biblija supakuota dovanų dėžutėje ir perrišta spalvota satinine juostele.
 
Ekumeninis leidimas (su Antrojo kanono knygomis). Senąjį Testamentą iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų vertė Antanas Rubšys. Naująjį Testamentą iš graikų kalbos - Česlovas Kavaliauskas.
 
Puslapių sk.: 1558
Formatas: 16 x 22 cm
Viršeliai: Kieti su paminkštinimu, dengti drobe.


KUO SKIRIASI EKUMENINIAI IR KANONINIAI BIBLIJŲ LEIDIMAI?
 
Ekumeniniame Biblijos leidime kartu su visiems krikščionims bendromis Senojo ir Naujojo Testamentų knygomis yra pateikiamos Tobito, Juditos, dvi Makabiejų, Siracido, Išminties, Barucho knygos, graikiškoji Esteros knyga ir graikiškieji Danieliaus knygos skyriai. Šiuos raštus, vadinamus Antrojo kanono knygomis,  naudoja katalikų, stačiatikių ir kai kurių evangelikų (pvz. liuteronų) bendruomenės.
 
Kanoniniame Biblijos leidime yra toks pat Naujasis Testamentnas, o Senąjį Testamentą sudaro tik hebrajų Šventųjų Raštų kanono knygos (jų yra 39). Tokio kanono laikosi dauguma evangelikų bendruomenių.
 
 
Kokios to priežastys?

Dėl žydų tautą ištikusios tremties didelė dalis judėjų visam laikui liko gyventi apsupti pagonių kultūros ir papročių. IV-I a. pr. Kr. parašytos Makabiejų, Tobijo, Siracido ir kitos knygos padėjo išsaugoti tikėjimą ir identitetą svetimoje žemėje gyvenančiai žydų diasporai, todėl jos atsirado graikiškame hebrajų Šventųjų Raštų vertime – Septuagintoje, o vėliau – pirmajame Biblijos vertime į lotynų kalbą – Vulgatoje. Kaip bebūtų, į formalųjį hebrajų Šventųjų Raštų kanoną minėtos knygos liko neįtrauktos.
 
Katalikų bažnyčia per Tridento Susirinkimą (1545–1563) Makabiejų, Tobijo, Siracido ir kitas Septuagintoje sutiktas knygas pripažino Senojo Testamento dalimi. Bendru Šventojo Sosto ir Jungtinių Biblijos draugijų sutarimu šios knygos Ekumeniame Biblijos leidime yra pateikiamos atskiru bloku baigiamojoje Senojo Testamento dalyje ir Lietuvoje vadinamos Antrojo Kanono knygomis.
 
Evangelikų bendruomenės liko prie nuostatos, kad formalųjį Senąjį Testamentą sudaro tik hebrajų Šventųjų Raštų kanono knygos be jokių papildymų.
 
Svarbu paminėti, kad katalikų, stačiatikių, evangelikų ir visų kitų krikščionių tikėjimo pagrindas yra Naujasis Testamentas; taip pat juos vienija bendras IV a. suformuluotas tikėjimo išpažinimas, puikiai atspindėtas maldoje “tikiu Dievą Tėvą…”.  

EKUMENINIS LEIDIMAS (Naudoja katalikai, stačiatikiai, ev. liuteronai)
Senasis Testamentasnuo Pražios iki Malachijo knygų ir Antrojo Kanono Knygos nuo Tobijo iki Graikiškųjų Danieliaus knygos skyrių
Naujasis Testamentasnuo Evangelijos pagal Matą iki Apreiškimo
 
KANONINIS LEIDIMAS (Naudoja ev. reformatai ir kiti evangelikai)
Senasis Testamentasnuo Pražios iki Malachijo knygų
Naujasis Testamentasnuo Evangelijos pagal Matą iki Apreiškimo